Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

LIETUVOS ARCHITEKTŲ PARODOS

Architekto Algimanto SPRINDŽIO architektūros paroda

 

Atidarymas: Rugsėjo 3 d., 18 val.
Eksponavimo laikas: Rugsėjo 3 d. – spalio 1 d.
Vieta: BLC Verslo centras, K. Donelaičio g. 62

 

Antanas Algimantas Sprindys (g. 1928 m.) – architektas, docentas. Gimė Šiauliuose, berniukų gimnazijos mokytojo Juozo Sprindžio ir banko tarnautojos Paulinos Sprindienės šeimoje. Studijavo Kauno valstybinio universiteto (nuo 1951 m. Kauno politechnikos institutas) Architektūros fakultete.
1952 m. tapo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektu (vėliau vyriausiuoju architektu). 1976–1987 m. buvo vyriausiasis miesto architektas, miesto Statybos ir architektūros valdybos viršininkas. 1987–2007 m. dėstė architektūros projektavimo disciplinas Dailės akademijos Kauno pramoninės dailės fakultete. Projektavo individualius gyvenamuosius namus, iliustravo vadovėlius mokykloms, kūrė plakatus bei degtukų dėžučių etiketes.
1988–1990 m. buvo Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos pirmininkas, vienas iš Istorijos muziejaus sodelio atkūrimo, buvusių paminklų atstatymo iniciatorių, o vėliau ir architektūrinės projekto dalies autorius.
Svarbesni objektai: Pramoninės statybos projektavimo institutas Pramprojektas (kartu su architektu Vladu Stausku, Kaunas, 1965); Vandens ūkio projektavimo instituto rūmai Hidroprojektas (Kaunas, 1974); Miestų statybos projektavimo institutas Miestprojektas (Kaunas, 1975); universalinė parduotuvė Merkurijus (Kaunas, 1982); Kauno miesto vystymo plano (iki 2000) bendraautoris;; S. Daukanto pėsčiųjų tiltas į Karmelitų salą (Kaunas, 1988); Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio atnaujinimo planas ir buvusių paminklų atstatymas (Kaunas, 1988–1990); Ūkio banko rūmų (J. Gruodžio g.) interjeras ir baldai (Kaunas, 1996); Prisikėlimo bažnyčios atstatymas (Kaunas, 2001) ir kt.
1998 m. A. A. Sprindžiui įteiktas Architektūros riterio ordinas.

 

Architekto Alfredo PAULAUSKO akvarelių paroda

 

Atidarymas: Rugsėjo 4 d., 18 val.
Eksponavimo laikas: Rugsėjo 4 d. – spalio 5 d.
Vieta: "Pramprojektas", K. Donelaičio g. 60

 

Architektas Alfredas Paulauskas (1928–2013) kūrybinę veiklą pradėjo 1952 m., baigęs architektūros studijas, ir tęsė iki pat 2009-ųjų. Per šį laikotarpį jis parengė daug visuomeninės, administracinės, prekybos, viešojo maitinimo, kultūrinės ir gyvenamosios paskirties objektų projektų. Svarbesni iš jų – viešbučiai Panevėžyje, Šiauliuose, Birštone ir Kaune, kultūros namai Trakuose ir Šilalėje, prekybiniai pastatai Kaune, Marijampolėje, keleivių prieplauka Nidoje, Laisvės alėjos rekonstrukcija, Truskavos Šventosios Dvasios bažnyčia. Aštuonerius metus A. Paulauskas buvo Architektų sąjungos Kauno organizacijos pirmininkas, ilgametis Miesto architektūros ir meno tarybos narys. 1998 m. jam buvo įteiktas auksinis Architektūros riterio ordinas, įsteigtas Lietuvos architektų sąjungos. 2008 m. suteiktas architekto Algimanto Zavišos fondo apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje.
Visas A. Paulausko laisvalaikis buvo skirtas kūrybai: grafikos, tapybos, akvarelės, pastelės technika jis tapė paveikslus, kūrė skulptūras. Daugiausia laiko ir dėmesio menininkas skyrė akvarelės darbams.
Akvarelės paroda rengiama minint 85-ąjį autoriaus jubiliejų.

 

Audriaus AMBRASO studijos architektūros paroda

 

Atidarymas: Rugsėjo 17 d., 18 val.
Eksponavimo laikas: Rugsėjo 17 d. – spalio 6 d.
Vieta: VDU Didžiosios salės foje, S. Daukanto g. 28

 

Biuras įkurtas 1991 metais. Patirtis – gyvenamųjų namų, administracinių, komercinių bei visuomeninių pastatų projektavimas. Geros erdvės ir žmogiško mastelio aplinkos kūrimas yra svarbiausias kolektyvo tikslas.
Šiuo metu biure dirba architektai: Audrius Ambrasas, Rasa Ambrasienė, Vilma Adomonytė, Jonas Motiejūnas, Vika Pranaitytė, Dovilė Kriščiūnaitė.
Biuro vadovas – architektas Audrius Ambrasas. 1980–1985 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, Architektūros fakultete. 2004–2012 m. dėstė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultete.
Biuras yra laimėjęs ne vieną architektūrinį konkursą Lietuvoje ir užsienyje.
Svarbesni objektai: menų inkubatorius Rupert (Vilnius, 2013); verslo centras Baltic Hearts (Vilnius, 2011–2014); Swedbank centrinė būstinė (Vilnius, 2009); DnB Nord biurų pastatas (Latvija, Ryga, 2010); kompleksas Europa (Vilnius, 2004); Europos aikštė (Vilnius, 2004).
Apie parodą: pristatoma 21 projekto istorija, iliustruota maketų nuotraukomis. Dažniausiai maketas yra pirmoji kūrybinės diskusijos metu generuojamos idėjos materializacija. Jis nemeluoja. Nuostabi verbalinė idėja gali akimirksniu keliauti į šiukšlių dėžę, kai tik pradedama realizuoti. Darbinių maketų nuotraukos atspindi procesą, formos paiešką. Kartais projektas neišplėtojamas, tačiau lieka gražios fotografijos ir prisiminimas. Maketo nuotrauką palyginus su pastato fotografija tuo pačiu rakursu, galima pamatyti pirminės idėjos sėkmingą (arba ne) realizavimą. Konkursinių projektų maketai nieko neslėpdami atskleidžia architektūrinę idėją, o kompiuterinės vizualizacijos tik papildo ją. Parinkus tinkamas medžiagas, konkursiniai maketai kartais tampa savarankiškais kūriniais ir keliauja per parodas tol, kol grįžta į studijas visiškai subyrėję. Nėra galimybių išsaugoti visų maketų – ypač darbinių, tačiau nuotraukos išlieka. Jas vartydamas prisimeni projektų istorijas.

 

Rolando PALEKO studijos architektūros paroda

 

Atidarymas: Spalio 8 d., 18 val.
Eksponavimo laikas: Spalio 8 - 31 d.
Vieta: VDU Didžiosios salės foje, S. Daukanto g. 28
Studijos architektai – Rolandas Palekas, Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Petras Išora.
Studijos vadovas – architektas, profesorius Rolandas Palekas. Dėsto Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedroje. 1981–1986 m. studijavo Vilniaus technikos universitete, 1992 m. – Kopenhagos universitete (Danija), o 1993 m. Niujorke (JAV) įgijo Architektūros programos baigimo sertifikatą.
UAB Paleko ARCH-studija aktyviai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, pleneruose, parodose.
Svarbesni objektai: Vilniaus universiteto biblioteka; Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC, Vilnius, 2012); Litexpo parodų ir konferencijų centras (Vilnius, 2007–2009); LNK televizijos studijų pastatas (Vilnius, 2004); viešbučio Lietuva rekonstrukcija (Vilnius, 2002, bendraautoriai Sweco FFNS, Švedija).

 

Architekto Jono LUKŠĖS piešinių paroda

 

Atidarymas: Spalio 9 d., 18 val.
Eksponavimo laikas: Spalio 9 - 31 d.
Vieta: "Pramprojektas", K. Donelaičio g. 60

 

Gražinos JANULYTĖS-BERNOTIENĖS studijos architektūros paroda

 

Atidarymas: Spalio 22 d., 18 val.
Eksponavimo laikas: Spalio 22 d. - lapkričio 14 d.
Vieta: KTU mokslo ir inovacijų centras "Santaka"

 

Studija įkurta 1993-iaisiais. Patirtis – viešosios paskirties objektų, administracinių, kultūros, mokslo, taip pat komercinių, logistikos bei infrastruktūros pastatų ir kompleksų projektavimas.
Studijos architektai – Gražina Janulytė-Bernotienė, Guoda Zykuvienė, Rimantė Lydytė, Erikas Klinavičius, Agnė Andriukaitienė, Vita Soltonaitė.
Studijos vadovė – docentė Gražina Janulytė-Bernotienė. 1973 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, šiuo metu dėsto Kauno technologijos universitete, Architektūros ir kraštotvarkos katedroje.
Studijos kūrybos braižas – kontekstualumas ir racionalumas. Ji sėkmingai dalyvauja respublikiniuose architektūriniuose konkursuose.
Svarbesni objektai: Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras Santaka (Kaunas, 2013); Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rekonstrukcija (Kaunas, 2002–2012); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka ir informacijos centras (Kaunas, 2007); Marijampolės kultūros centras (Marijampolė, 2004); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorato pastato rekonstrukcija (Kaunas, 2000).
 

PARTNERIAI RĖMĖJAI